graužti

graužti
gráužti, -ia, -ė tr. K, ; B 1. kietą daiktą valgyti, ėsti, krimsti: Kremtu, graužiu SD68. Anei jų (grybų) žmonės renka, anei žvėrys gráužia, jėg bėgdami per mišką galvijai išlaužia A.Baran. Jis obuolį graužia, net jam seilės varva Dglš. Ožka žievę gráužia J. Kiškis gráužia medelius Slm. Voverytė gráužia riešučius Slm. Avis žolę graužia Pšl. Kirmėlės graužia kopūstlapius Rgv. Kiti arkliai ir lovius graužia Grž. | prk.: Ta bobelė verpia ir verpia, graužia ir graužia Grš. Seniau vaikai po kelias žiemas lementorių gráuždavo (mokydavos) ir skaityt nemokėdavo Slm. Gali ramiai, sąžinės negraužiamas, numirti J.Jabl. Artėjančios ekonominės krizės bangos jau graužia buržuazinės ekonomikos atramas (sov.) sp. ^ Darbas dirbti – ne ropes graužti (nelengva) Grl. Bulbas pagynėjo, dar nor kampą graužk Vlk. Nors žemę graušiu, bet savo prižado nelaušiu Ml. Kas valgo mėsą, tegu gráužia ir kaulus Lp. Gryno kaulo nė šuo negráužia Dkš. Duonos plutą gráuždamas, badu nedvėsi Vdk. Palenktą medį visos ožkos graužia Gdž. | refl.: Pelė gráužias pro sieną vidun Š. 2. prk. trinti, zulinti, dilinti; naikinti; kenkti; skausmą kelti: Ai ėda gráužia mano širdelę pilkasis akmenėlis JV771. Šliurė koją graužia Alvt. Kad pasiūsiu jam kelnias, tai dvejis metus graũš nesugraũš (nesunešios) Sb. Vanduo graužia krantą Šn. Smiltys jo veidelį graužia, vilnys jo plaukelius plauja . Dulkės graužia akis Šn. Gailus šarmas gráužia rankas Slm. Ašaros graužė jam gerklę . ^ Svetimi dūmai akis graužia J.Jabl. 3. prk. neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, rieti; įkyriai prašyti; grasyti; įsipykti, įkyrėti: Pats nieko nedirba, bet kai ne tep padirbi, tai gráužia ir gráužia Švnč. Patėvis vaikus gráužia, kaip tik išmano Trgn. Graužia mane tie žodžiai V.Kudir. Tik viena ją graužia – tai ta negarbė I.Simon. ^ Dabar mūsų aukso dienos, kaklo niekas negraužia (nerieja, neuja) Vnž. | refl.: Nuoširdžiai gailėdamasis dėl savo išdaigos, jis graužėsi . Jonas graužiasi (barasi) su savo boba Grv. Vienas kitu graužiasi, vienas kitam netinka Rdm.
◊ kaĩp lẽdą (rópę) gráužia puikiai moka: Jis kalbėjo, kaip ledą graužė (labai gerai kalbėjo) . Lenkiškai kaip ropę graužia Žem.
nagùs (pirštùs) gráužti gailėtis: Gal kada ir gráuši nagùs po laiko Užp. Tu dabar graužk pirštus Ut.
šìrdį gráužti teikti rūpesčių: Man to vaiko liga šìrdį gráužia Slm. Vilkas (pavardė) girdėjo tas kalbas, ir širdį kirminas (nerimas) kažkoks graužė P.Cvir.
\ graužti; apgraužti; atgraužti; įgraužti; išgraužti; nugraužti; pagraužti; pergraužti; pragraužti; prigraužti; sugraužti; užgraužti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • graužti — gráužti vksm. Keliónėje gráužėme džiovi̇̀ntą sūrį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • grauzti — grauzti, džia, dė intr. degti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • graužtinis — graužtìnis sm. (2) kąsnis, kąsnelis: Graužtìnį duonos atgraužė marti J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ėsti — ėsti, ėda (ėsti, ėsta, ėma Lz, ėdma), ėdė (ėdo) 1. tr., intr. imti maistą (apie gyvulius, ppr. kramtant): Žmonės valgo, galvijai ėda, paukščiai lesa Š. Tokio pyrago nė šuo neės Jnš. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Gs. Jaučiai neėda… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grauždinti — grauždinti, ina, ino cur. graužti l: Grauždinu sėtinį, ropę, t. y. liepiu graužti antram J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gružinti — grùžinti, ina, ino tr., grūžinti 1. leisti graužti: Tu grùžini ganyklą arkliais J. Karves vieno[je] vieto[je] kad grūžinsi, sūrio negausi Trš. 2. graužti trumpai žolę: Arkliai grūžina pievą Als. gružinti; apgružinti; nugružinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krimsti — krim̃sti, krem̃ta, krim̃to 1. tr., intr. SD68, SPI302, R, K, Kls, Yl kietą daiktą valgyti, ėsti, graužti: Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles, lyg rūgštų obuolį krimsdama P.Cvir. Jum tik juoda duona krimsti, karčias bėdas tankiai kęsti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagraužti — tr. 1. šiek tiek graužti, nugraužti: Ožka, kam tu lazdyną pagraužei? BsPII323. ^ Sienos nepalaižysi, akmenio nepagrauši Pšl. 2. kiek padilinti; iš apačios pazulinti: Krantai, upės pagraužti, irsta J. Vanduo pagraužė pilies pamatus rš. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trinti — trìnti (tryti K; R, MŽ, N), a (trẽna LD339), trynė ( o) tr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; SD1181, SD372, N, M, L, LL150 1. spaudžiant ką nors brūžinti į ką: Kai ims uodegą trìnt ant tvorą, sulėks visas kermošius žiūrėtų JT268. Trynė trynė in… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įgraužti — 1. tr. graužiant padaryti (skylę): Įgraužti skylę K. 2. tr. galėti, sugebėti graužti: Senis įgraužė biškį sūrį J. 3. refl. graužiant įeiti, įlįsti: Pelė įsigraužė spinton Š. 4. refl. įsiskverbti, įsiterpti: Liepsna prasimušė per langą ir įsi …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”